 |
|
| Audiniai |
|
|
Apie audinius
GOBELENAS
Šiuolaikinis baldų gobelenas yra skirtas naudotis baldu, jo nedangstant, kaip būdavo įprasta prieš dešimtmečius. Prastesnės kokybės šiurkštesnis gobelenas maždaug po poros metų lieka išmargintas sunkiai išvalomomis dėmėmis, todėl baldas pasensta anksčiau, nei susidėvi jo vidaus užpilas.
Gobeleno technikos ypatybė yra ta, kad stipriai įtempti matmenys perpinami trumpomis spalvotų ataudų atkarpomis pagal iš anksto sukurtą piešinį- kartoną. Gobeleno ataudai nėra ištisi. Vienos spalvos ataudas nutiesiamas ne per visą audinio plotį kaip įprasta audiniuose, o tik piešiniui sudaryti. Gobeleno matmenys paprastai būna storesni ir retesni už ataudus, todėl audinio paviršiuje matyti ryškūs, kaip gipsinio audinio, išilginiai ranteliai.
Gobeleno techniką žinojo senovės Persijoje, Mesopotamijoje, Bizantijoje. Gobeleno technika nuo senovės audė Šiaurės ir Centrinės Amerikos gyventojai. Žymiausi prancūzų manufaktūrų, o ypač brolių Gobelenų, kurių vardu įprasta vadinti šios rūšies tekstilės gaminius ir jų gamybos techniką, išausti sieniniai kilimai- špaleriai.
FLOKAS
Flokas priklauso neaustinei tekstilei. Gaminant floką, naudojamas smulkus nailoninis pūkas. Iš anksto išaustas pagrindas juda staklėmis ir tuo metu jis padengiamas plonu klijų sluoksniu. Iš viršaus pastatyto bunkerio patiekiamas flokas, t.y. pūko dalelės tolygiai išbarstomos ant pagrindo. Tuo metu virš pačio pagrindo sudaromas pastovus elektrostatinis laukas. Įelektrintos pūko dalelės krenta šiame lauke ant klijuoto pagrindo tik vertikaliai, taip pasiekiamas pūkuoto paviršiaus lygumas ir minkštumo pojūtis prisiliečiant prie floko.
Floko audinių priežiūros ypatybė yra ta, kad negalima valyti jokiais valikliais, turinčiais savo sudėtyje spirito, nes tokiu būdu klijai ištirpsta ir floko dalelės lengvai nusitrina nuo audinio (flokas „plinka").
Išskiriami marginti ir įspausti flokai, priklausomai nuo piešinio perkėlimo ant pagrindo būdo.
ŠENILAS
Prie žakardinių audinių su sudėtingu pynimo piešiniu priskiriami ir šenilai, turintys vieną ar kelis šenilinius siūlus. Šenilinis siūlas (sudarytas perpynus tiesų ir putlų siūlą) tampa beveik neištempiamu ir gerai įsiderina į bendrą audinio struktūrą. Atrodo jis kaip pūkuotas vikšras (prancūziškai „chenille" reiškia vikšras).
Pagal žaliavos sudėtį šenilai gali susidaryti iš vienos rūšies siūlų, pvz., poliesterio (sintetinio pluošto) arba gali būti maišyti:poliesteris su viskoze, medvilne arba akrilu ir pan. Šenilinio siūlo putlumas suteikia baldų audiniui ypatingą minkštumą, ramų, jaukų vaizdą. Kokybiškas šenilas nesipilinguoja (t.y. audinio paviršiuje nesusidaro „pūko rutuliukai"). Dulkės nuo šenilinių apmušalų lengvai nuvalomos dulkių siurbliu, minkštu šepečiu arba kempine.
DIRBTINĖS ODOS
Dirbtinės odos gaminamos tekstilinį pagrindą (audinius, trikotažą, neaustines medžiagas) iš vienos pusės padengiant polimerų plėvelėmis. Padengiama įvairiais būdais įvairiais polimerais: kaučiuku, polivinilchloridu, nitroceliuloze, poliamidais, poliuretanais ir kt.
Svarbiausia polivinilchloridinių dirbtinių odų trūkumas yra prastos higieninės savybės, nes šios odos nelaidžios orui, vandens garams ir pan. Šiam trūkumui kompensuoti, odinės detales galima derinti su tekstilės medžiagų detalėmis. Su akytos poliuretinėmis dangomis odos yra laidesnės vandens garams, atsparesnės šalčiui, panašesnės į natūralius.
TRIKOTAŽAS
Trikotažu vadinama medžiaga, numegzta iš vieno arba daugiau siūlų, juos išlankstant į tarpusavyje susipinančias kilpeles. Trikotažas, palyginus su audiniais, yra minkštesnis, mažiau glamžosi, gerai priglunda. Trikotažo medžiagos vis plačiau naudojamos įvairiose gyvenimo srityse.
Bandymų testais yra nustatomi trikotažo sudėties, pynimo, tankumo ir bandymų trukmės, t.y. apsisukimų ciklų skaičiaus įtaka viršutinio skersinio trikotažo medžiagų kokybei.
Trikotažo medžiagos, savo sudėtyje turintys medvilnės, pvz., 50 proc. medvilnės ir 50 proc. PAN, pasižymi mažesniu atsparumu pumpuravimuisi nei medžiagos, savo sudėtyje turintys vilnos, pvz., 50 proc. vilnos ir 50 proc. PAN.
Lyginant skirtingų pynimų trikotažą, pastebėta, kad kombinuotojo pynimo trikotažo medžiagos yra kur kas atsparesnės pumpuravimuisi nei lygiojo skersinio pynimo. Mažėjant trikotažo medžiagos kilpos ilgiui ir didėjant jos paviršiniam tankiui, jos atsparumas pumpuravimuisi didėja. Vertinimas atliekamas pagal penkiabalę sistemą: 5- nėra pastebimų pasikeitimų; 3- 1- tankus susivėlimas ir/ar pumpuravimais, padengiant bandinį.
|
|
|
| Komentarai |
|
|
|
