 |
|
| Lipdiniai interjere |
Šaltinis: Statybuportalas |
|
Lipdiniai - turbūt vienos iš seniausių interjero puošmenų. Seniau interjeras buvo puošiamas lipdinių reljefais, kurie daugeliu atvejų buvo tikri meno šedevrai.
Lipdinių motyvams dažniausiai naudojamos antikinės formos - akinto lapai, rozetės (stilizuotos gėlės). Iš vėlesnių laikų puošybai naudojamos degančių fakelų, laurų vainikų formos ir kariniai atributai.
Lipdinių menas yra universalus, tai įrodė ir tai, kad XX amžiuje, kai vyravo pabrėžtinai modernus stilius, jie taip pat buvo naudojami, tik jiems buvo būdingos griežtos geometrinės formos.
Šiuolaikiniame miesto bute puošyba lipdiniais gali pasirodyti senamadiška puošmena, bet dizaineriai tvirtina, kad ir šiandien jie interjerą daro kur kas jaukesnį, ypač jei randamas harmoningas sprendimas ir sumaniai išnaudojama erdvė bei jos apšvietimas.
Aišku, architektūrinės formos ir kompoziciniai sprendimai keičiasi laikui bėgant, ir meistro darbas dažnai priklauso nuo interjero stiliaus.
Klasikinio stiliaus interjeruose dažniausiai lipdomi ornamentai arba atskirais dekoratyviniais elementais puošiamos lubos.
Abu žodžius „dekoras" ir „ornamentas" galima apibūdinti kaip „puošmena". Skirtumas tarp jų toks, kad „dekoras" - prancūzų kalbos žodis, reiškiantis meninių priemonių suderinamumą. Žodis „ornamentas" atėjo iš lotynų kalbos ir jis reiškia piešinį, ritmingai pasikartojantį simetriškomis linijomis, reljefu ar gėlėmis.
Lipdiniais puošti galima ne vien lubas, bet ir duris, sienas.
Reljefinis lipdinys gali ne tik pabrėžti kambario meninę kompoziciją, bet ir atlikti tam tikras funkcijas.
Pirmieji lipdiniai buvo daromi iš minkšto akmens - pakankamai brangios medžiagos. Formą koreguodavo peiliu. Vėliau akmenį pakeitė gipsas ir alebastras (statybinis gipsas). Buvo pradėta naudoti vadinamoji „stuko" technika: gipsas arba molis buvo maišomi su akmens atplaišomis.
Lyginant su praeitais šimtmečiais šiandien lipdinių technologija yra supaprastėjusi. Atsirado naujų medžiagų: polisterenas, stiklo pluoštas. Tai plastinės medžiagos, kurios lengvai formuojamos ir išlaiko savo formą.
Naujai atsiradusios medžiagos leidžia ne tik kurti įvairiausius lipdinius, bet ir daryti praeitų amžių ar net šimtmečių lipdinių kopijas.
Lipdinius iš šiandieninių medžiagų galima puošti, sukurti įvairiausius vizualius efektus, pavyzdžiui, senumo efektą ir pan. Šiuolaikiniai lipdiniai nebijo vandens ir juos galima valyti šlapiai. Be to, jie pasižymi itin nepriekaištinga išvaizda: glotnus reljefas, detalių smulkumas, tikslūs išmatavimai.
Šiuolaikiniai lipdiniai gaminami labai apgalvotai ir pasitelkiant naujausias technologijas galima sukurti bet kokį stilių: renesanso, baroko, klasikinį ir t.t.
Be to, lipdiniai kuo puikiausiai dera ir su kitais dekoratyvios apdailos būdais: mozaikiniais darbais, piešiniais, medžio ar akmens raižiniais ir t.t.
Nors šiandien mažai lipdinių gaminama iš pirminių medžiagų, pavyzdžiui, gipso, bet tokie lipdiniai tebeturi savo gerbėjų ratą. Šiandien daug dizainerių vertina natūralųjį gipsą. Skirtingai nuo dirbtinių medžiagų jis pasižymi teigiamomis savybėmis: nedega, yra ekologiškai švarus, higieniškas ir nepavojingas sveikatai. Be to, gipso lipdinius galima priderinti prie bet kokio paviršiaus, o esant būtinybei jį nuimti. Dar viena gipso ypatinga savybė tai, kad jo švelnus baltumas kartu su šešėlių žaismu sukuria nepakartojamą efektą.
Be to, rankiniu būdu pagamintas lipdinys visada bus unikalus meno kūrinys.
|
|
|
| Komentarai |
|
|
|
